Šventovės projektas

2022

Previous slide
Next slide

2030

Bažnyčios ir Sielovados centro vizija

Vilniaus šv. Jono Pauliaus II – ojo parapija, jos bažnyčia ir Sielovados centras yra popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vizito Lietuvoje 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis įamžinimas Vilniaus mieste. Šio Šventojo Tėvo vizito Lietuvoje šūkis buvo: “Atverkite duris Kristui!”, todėl mąstydami apie naujai įkurtos šv. Jono Pauliaus II parapijos Vilniuje misiją, nuolat turėjome juos mintyje. Jie tapo mūsų parapijos šūkiu, tad norėjome, kad jie atsispindėtų ne tik parapijos sielovadiniame veikime, bet ir būsimos šventovės architektūrinėje išraiškoje.

Architektams iškėlėme vieną pagrindinių tikslų – išreikšti Bažnyčios atvirumą žmonėms, kad esame ne katakombose pasislėpusi, bet priimanti, laukianti ir ieškanti bendruomenė.

Viso šventovės komplekso pagrindinė ašis – aukštai iškilęs Kryžius, primenantis mums popiežiaus ferulą (popiežiaus pastoralą, kryžiaus formos ganytojišką lazdą), o bažnyčios pastatas panašus į vyskupo mitrą (vyskupo liturginį galvos apdangalą, kuris simbolizuoja jam pavestos tarnystės galias Bažnyčioje). Visas pastatas tarsi remiasi į Kryžių ir parodo, kad visame kame Kristus yra mūsų pamatas ir atrama. Bažnyčios trikampė forma primena ir Švenčiausiosios Trejybės slėpinį, kuris kviečia mus į tarpusavio meilės bendrystę.

Kita vertus, pats bažnyčios pastatas atrodo tarsi laivas – Bažnyčios simbolis, kurio stiebas yra Kryžius, o stiklo sienos, tarsi išpūstos burės, primena Šventosios Dvasios dvelksmo svarbą visame Bažnyčios veikime. Pats bažnyčios pastatas atrodo tarsi pakeltas nuo žemės ir ragina prisiminti, kad šiame laive – Bažnyčioje – esame pakylėjami link Dangaus, link Dievo Artumo. Čia įvyksta žmogaus ir Dievo susitikimas, čia prasideda žemiškų ir dangiškų dalykų sintezė.

Visą šv. Jono Pauliaus II bažnyčios ir Sielovados centro pastatą kerta servitutinis miesto takas, kuriuo praeina įvairių tikėjimų ir pažiūrų žmonės. Šis praėjimas – vartai, tarsi skatina pamąstyti apie tai, kad Kristus atėjo ne pas išrinktuosius, o pas visus žmones, kad Jo kvietimas žengti į dangiškojo Tėvo namus yra skirtas ne tik Išrinktajai tautai, bet viso pasaulio žmonėms. Svarbus čia mūsų laisvas atliepas į šį kvietimą… O virš tų simbolinių vartų atsirasiantis popiežiaus paraginimas „Atverkime duris Kristui!”, dar labiau sustiprins šią architektūrinę išraišką. Pastato viduje taip pat bus kuriamas atvirumo įspūdis – stiklo sienos ir langai tarsi susies Sielovados centrą su aplinkinėmis erdvėmis, taip liudys, kad jis tarnauja aplinkinių žmonių reikmėms, visiems praeiviams ir pakeleiviams.

Minėtame take numatomas šiuolaikiškas Rožinio slėpinių kelias, kadangi popiežius Jonas Paulius II labai mėgo Rožinio maldą ir joje įvedė Šviesos slėpinius. Šis maldos kelias ne tik padės susitelkti maldai, bet ir liudys praeiviams Kristaus bei Marijos gyvenimo įvykius sutinkamus Šv. Rašte ir atsispindinčius mūsų gyvenime.

Sielovados centro pastatas tarsi apglėbia natūraliai susiklosčiusią aikštę, kurioje įrengtas amfiteatras ragins praeivius stabtelti, prisėsti ir pailsėti Kryžiaus artumoje. Tuo pačiu šioje erdvėje vykstantys lauko renginiai leis patirti bendruomenės gyvybingumą visiems praeinantiems žmonėms. Kryžius ir visas šventovės kompleksas pilkų daugiabučių fone išsiskirs savo baltumu, tuo mums bylodamas, kad nepaisant mūsų netobulumų visi esame pašaukti į šventumą, kad Dievo Šviesa nuolat spindi ar gali spindėti mūsų neretai pilkoje kasdienybėje.

Bažnyčios pamatuose bus įmontuotas šios šventovės kertinis akmuo, kuris mums taip pat simbolizuos Kristų kaip kertinį Bažnyčios akmenį. Šį akmenį iš Vadovicų (popiežiaus gimtinės) atvežė Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos jaunuoliai ir 2018 m. rugsėjo 25 d. Apaštalinėje nunciatūroje Vilniuje jį pašventino pats popiežius Pranciškus.

Bažnyčios vidinė erdvė kuria bendrystės su Altoriumi įspūdį, kuomet tikintieji sėdėdami apjuosia Jį lanku ir gali stebėti pamaldas iš arčiau, o ne iš kažkur toli ištęstoje erdvėje. Bažnyčios viduje (presbiterijoje), kaip ir išorėje, vyraujantis simbolis bus Kryžius, tačiau jis bus panašus į savitą ir labai išraiškingą popiežiaus šv. Jono Pauliaus II ferulą. Šis popiežiaus ganytojiškos lazdos Kryžius bus tarsi perskėlęs plokštę į dvi dalis ir primins mums Kristaus Mirties ir Prisikėlimo įvykį (kuomet šventyklos uždanga perplyšo pusiau) – taip Jis atpirko mus iš nuodėmės vergijos, dovanojo Dievo vaikų laisvę ir atvėrė vartus į Dangaus Karalystę. Vienoje plokštėje turėtų atsirasti Švč. M. Marijos siluetas, primenantis mums Dievo Motiną Kryžiaus papėdėje ir šio popiežiaus begalinę meilę jai. Šalia silueto būtų įrašytas šv. Jono Pauliaus ganytojiškas šūkis lotynų kalba: „Totus Tuus!“ („Visas Tavo!“). Kitoje plokštėje turėtų atsirasti šv. Jono Pauliaus II siluetas, tarsi besiremiantis į tą Kryžių ir primenantis mums, kad Kristus yra ne tik jo, bet ir kiekvieno tikinčio krikščionio gyvenimo atrama. O šalia būtų įrašas lotynų kalba: „Aperite Portas Christo!” („Atverkite Duris Kristui!“).

Šv. Jono Pauliaus II Sielovados centro vizijoje ir bažnyčia, ir bendruomenės reikmėms tarnaujančios patalpos yra įrengtos po vienu stogu. Viena vertus, kad būtų patogiau, kad išėję iš pamaldų stabteltume, išgertume kavos ar pabendrautume su kaimynais, kad parsineštume namo knygą, plečiančią mūsų akiratį, kad susipažintume su parapijos bendruomenės veiklomis, kad megztųsi bendrystės ryšiai… Kita vertus, kad prisimintume, jog Bažnyčia neturi būti atskirta nuo mūsų kasdienybės, kad Ji yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis.

Taip pat siekėme, kad Sielovados centro su bažnyčia pastatas nebūtų labai aukštas, kad pagrindinė investicija būtų ne į didingus tūrius, bet į pastato estetiką, patalpų funkcionalumą, medžiagų kokybę, eksploatacijos ekonomiškumą (šildymo išlaidos) ir pan. Juolab šiais laikais bažnyčių bokštams iškilti virš daugiaukščių pastatų yra sudėtinga, o ir be galo brangu tokiu būdu liudyti bei kviesti žmones garbinti Dievą. Manome, kad ši investicija būtų neadekvati bei neatitinkanti dabartinių sielovados prioritetų. Šiais laikais yra kur kas daugiau galimybių pakviesti žmones susimąstyti apie jų ir Dievo santykį.

Architektų prašėme šalia pagrindinio šventovės tako numatyti vietą skulptūrinei kompozicijai, kurioje pravertų simbolinių durų fone išryškėtų šv. Jono Pauliaus II skulptūra, tarsi raginanti užeiti į šventovę ir atverti duris Kristui į savo gyvenimus. Šioje kompozicijoje atsirastų atminimo užrašas, kuris skelbtų, kad ši šventovė yra skirta popiežiaus šv. Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje įamžinimui, o ant durų būtų įrašyti pagrindiniai šventovės mecenatai, rėmėjai ir aukotojai, svariai prisidėję prie šios šventovės durų atvėrimo mums visiems.

Architektams taip pat detaliau apibrėžėme liturgijai ir visam mūsų sielovadiniam veikimui reikalingas patalpas, kurias padiktavo ne tik parapijos gyvavimo kasdieniai poreikiai, bet ir šv. Jono Pauliaus II dvasingumo sklaida, šio popiežiaus ganytojiški sielovadiniai akcentai.

Numatėme, kad po vienu stogu turėtų būti „įkurdintos“ šios erdvės:

– šv. Jono Pauliaus II vardo bažnyčia;
– popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje įamžinimo muziejus;
– susitikimų ir mokymų erdvės, diskusijų klubas;
– „Caritas“ ir socialinės pagalbos centras, vargstančiųjų valgyklėlė;
– Evangelizacijos ir katalikiškų medijų centras;
– Liturgijos ir šlovinimo mokykla;
– krikščioniškosios kultūros, teatro ir renginių salė, parodų erdvės;
– bendrystės kavinukė – skaitykla;
– krikščioniškos literatūros biblioteka;
– vaikų dienos centras;
– jaunimo, šeimų ir senjorų klubai;
– žaidimų ir sporto, laisvalaikio ir poilsio erdvės;
– gedėjimo ir atsisveikinimo erdvės;
– asmeninių rekolekcijų ir dvasinio palydėjimo namai;
– klebonija – šv. Pilypo Nerio oratorijos namai;
– ūkinės ir kitos bendruomenės veikimui būtinos patalpos.

Tikimės, kad Gailestingajai Dievo Motinai ir šv. Jonui Pauliui užtariant, Dievui ir žmonėms bendradarbiaujant, netolimoje ateityje ši vizija taps kūnu ir pasitarnaus ne tik šios parapijos tikintiesiems, ne tik Pašilaičių bei Avižienių seniūnijų gyventojams, bet ir visam Vilniaus miestui, kaip šventojo Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje įamžinimo ženklas, kaip jo misijos tęstinumas šiais laikais ir šiame krašte.

 Kartu atverkime šios šventovės duris Kristui ir žmonėms!

kun. Žydrius Kuzinas

kun. Žydrius Kuzinas

JP2 Parapijos klebonas